Magai niekad neabejojo, jog sapnas tai sfera, kurios pagalba galima įtakoti likimą. Tuo neabejoja ir šiuolaikiniai psichologai. Veik kiekvienoje senovinėje kultūroje būdavo ritualų susijusių su sapnavimu, kurių pagalba galima būdavo atsikratyti ligų ar užkirsti kelią nelaimėms. Psichologijos požiūriu sapnavime apnuoginama tą nesąmoninga dalis, kuri formuoja dabarties ir ateities pokyčius.
Mūsų sąmonė gali įtakoti likimą tik tuo atveju, jei jai užtenka valios įgyvendinti mūsų sąmoningus norus. Valia – tai sugebėjimas paversti išprotautus sprendimus į realią motyvaciją, t.y. į tokį stiprų norą, kad jis pilnai įtrauktų. Pavyzdžiui, pasakyti sau – noriu "užsikočioti" raumenų ir tam man reikia atlikti štai tokią treniruočių programą, ir dėl tokio mano mąstymo, šiame kelyje aš atmesiu visus pasiteisinimus, kuriuos mano tingus protas pradės išsigalvoti, ir visas kliūtis, kurias iškels mano inertiškas kūnas. Dauguma žmonių nesugeba savo protą ir kūną pajungti valiai. Kūnas reikalauja ramybės ir komforto, protas poilsio ir kaifo, ir sprendimai apie tai, kaip galima pakeisti savo gyvenimą, tampa grynomis spekuliacijomis, nesutinkančiomis nei kūne, nei prote jokio gyvo atgarsio ir tikro palaikymo.
Kitas dalykas - pasąmonė. Ji visuomet įtakoja likimą. Ypač jei mūsų valia silpna ir visi mūsų troškimai kyla ne iš suvokimo, o ateina iš vidaus.. Paprastas žmogus (o paprastas žmogus išsiskiria silpna valia) elgiasi taip, kaip užsimano jo dešinė koja. Jis gali atlikti automatinius veiksmus, vadinamus tarnybinėmis ar vedybinėmis pareigomis, tačiau tas mechaniškas darbas labai mažai įtakoja jo likimą. Likimą veikia energetiniai intarpai: emocijos, įkvėpimas, aistra ar baimė. Būtent tai geba apversti likimą bet kuria kryptimi, sukelti simpatijos ar meilės jausmą, pripažinimą ir autoritetą kolektyve, būtent tai duoda efektyvių rezultatų darbe. Ar atvirkščiai. Antipatiją, atmetimą, niekinimą, praradimą ir nesėkmę. Jei energijos mažai, o naudojamos emocijos negatyvios. Beveik viskas, kas su mumis nutinka tai tiesioginė ar netiesioginė suma mūsų pasąmoninių impulsų – troškimų ir nerimo. Štai kodėl pasąmonės sfera tai tas alcheminis katilas, kuriame tiesiogine to žodžio prasme gaminama mūsų ateitis ir įvykiai įgauna formas. Sapnuojant, lyg virtuvės durys, atsiveria priėjimas prie šio katilo, todėl kol sąmonė, budrusis sargas miega, ir vietoje minčių ir vaizdinių plutos žmogų valdo emocinė mantija. Tie vaizdiniai ir emocijos susimaišę tampa sapnu, t.y. specifiniais siužetais, paveikslais, kurie klaidingai laikomi buvusių įspūdžių fragmentais. Iš tikrųjų tai atplaišos iš kurių siuvami būsimi įvykiai.
Žinoma, tarp šių atplaišų daug praeities įspūdžių, įgavusių keistą ar net fantastinę formą, kadangi ateitis formuojasi iš praeities plius pasąmoniniai impulsai ir plius valingas sprendimas. Maždaug tokia žmogaus likimo formulė. Aišku, kad valingas žmogus gali pakankamai įtakoti savo gyvenimą, o bevalį valdys praeitis ir pasąmoniniai impulsai. Praeitis, savo ruožtu, taip pat kažkada buvo ateitimi ir susidarė taip pat chaotiškai, iš pasąmoninių baimių ir norų. Būtent pasąmoniniais scenarijais ir užsiėmusios visos ezoterinės ir psichologinės technikos, skirtos dirbti su sapnavimu.
1935 metais mokslininkas Kilton Stewart(nuoroda) dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje, keliaujančioje per ekvatorinius miškus Malakos pusiasalyje. Grįžęs jis smulkiai aprašė fenomeną, kurį vienerius metus ekspedicijoje stebėjo vienoje gentyje, izoliuotoje džiunglėse. Socialinė-kultūrinė tos genties sandara taip sukrėtė mokslininką, jog jis nusprendė jog būtina aprašyti genties psichologinę sistemą ir rekomenduoti ją civilizuotiems žmonėms kaip vadovą. Sistema paremta ypatingu požiūriu į sapną ir ypatingu darbu su sapnais, kurio dėka taip efektyviai neutralizuojami destruktyvieji pasąmoninai impulsai, nuimami pasąmoniniai blokai ir harmonizuoja pasąmoninė energija, jog žmonės pasiekė nuostabių rezultatų. Juos apeidavo ligos ir konfliktai, įprasti kaimyninėms gentims, ir tos pačios kaimyninės gentys apeidavo jų teritoriją baimindamiesi nesantaikos, nes apie tą gentį daugelį šimtmečių sklido įvairios legendos. Kalbėdavo jog jų galinga maginė jėga neišvengiamai nubaus įsibrovėlius.
Kilton Steward aprašė pagrindinius magiškus principus, kuriuos nuo pat vaikystės genties dvasininkai chalakai ("halaks" angl.) aiškindavo žmonėms, palaikydami šią tradiciją šimtmečiais.
1. Likimui kenksmingiausia laikoma sapno įvykių baimė. Jeigu žmogų sapne persekioja priešai ar jam kelia pavojų stichinės nelaimės, būtina į tai žiūrėti kaip į puikią galimybę susitvarkyti su būsimomis ligomis ir problemomis. Tam tereikia ryžto, kuris pasiekiamas specialia įtaiga prieš miegą. Reikia atminti jog visi pavojai sapne – nekenksmingi ir jie būtinai turi sulaukti drąsaus pasipriešinimo.
Drąsai sutikti bet kokią grėsmę sapnuose, kadangi sapnavimo audinys – simbolinis, ir pavojus – tik energetinių procesų atspindys, procesų vykstančių žmogaus viduje. Košmaras sapnuojant tai sveikos agresijos provokacija ir žmogus, norintis įtakoti likimą, turi atsiliepti šiai provokacijai džiaugsmingai ir aktyviai, atmindamas, jog sapne jam nieko negresia, tad kvailiausia būtų bėgti.
2. Kristi sapne chalakams būdavo ne tik didelė sėkmė, bet ir geras ženklas. Kritimas, kaip ir skrydis ženklino pozityvios energijos išlaisvinimą ir vienintele kliūtimi šiame kelyje galėjo tapti vis ta pati baimė. Žmogui būdavo įteigiama, jog sapne jam nieko negresia ir būtina su pasimėgavimu atsiduoti laisvam kritimui, nesvarbu kuria kryptimi ir kokiu greičiu jis vyksta. Manyta, jog tokia žmogaus nuostata prieš miegą leis jam sapne prisiminti šią taisyklę ir sklęsti kaip paukščiui.
3. Bet kokie pažįstami veidai, kuriuos žmogus susapnuoja, chalakų požiūriu liudijo tai, jog tikrovėje žmogus turi numalšinti su juo konfliktą, net jei realybėje jokio konflikto nėra. Jeigu jis nuskriaudė pažįstamą sapne jam vertėtų pasistengi prabudus padovanoti tam pažįstamam kokį daiktą ar maisto. Taip pat vertėtų pasielgti su pažįstamais, kurie sapne puola. Tuo pačiu chalakai rekomenduodavo gintis nuo artimųjų užpuolimų sapne taip pat drąsiai ir ramiai, kaip ir nuo bet kurių kitų. Visada tokiais atvejais žmogų puola jo paties nuosava negatyvi energija (pavyzdžiui liga), pasivertusi pažįstamu žmogumi. Nuo blogos energijos būtina ryžtingai gintis. O su pažįstamu žmogumi, atsibudus, išspręsti konfliktą atlikus dovanojimo aktą.
4. Bet kokius erotinius sapnus chalakams buvo rekomenduojama traktuoti su džiaugsmu ir visišku pasitikėjimu, net jei erotiniai partneriai labai nemalonūs ar jei jie giminės. Tai tik energetinių būtybių simbolinis atvaizdas. Būtina atsiduoti seksualiai meilei laisvai ir su malonumu, o po to būtina paprašyti šių būtybių dovanų šokio, dainos ar kitokio energetinio suvenyro, o atsibudus pasistengti jį atkartoti. Sapnuose gautos dovanos šokių, dainų ir eilėraščių pavidale chalakams turėjo gydomųjų ir stebuklingų galių. Žmogus galėdavo kaupti tokias dovanas visą gyvenimą ir jų pagalba spręsti įvairias problemas, tiek savas, tiek artimųjų.
© Nezinau
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą