Piešiniai olose

Piešiniai olose – senovinė mįslė. Naujausias jos aiškinimas mane kažkuo užkabino, tad apie jį – šiandienos įrašas.

Tyrėjus labiausiai stebino vieta – kodėl ola? Kodėl ne visiems matoma vieta? Paskutiniu metu, ypač tiriant valdomus sapnus, mokslininkai ženkliai pasistūmėjo suprasti tai, kas vadinama „transo būkle“. Jau išmoko ją dirbtinai sukelti. Patikrinamai, taip, kad galima būtų „pamatuoti“. Na mokslininkų žaidimai. Tačiau kai šiuos naujus atradimus sužinojo vienas archeologas – jis kitaip apibūdino tuos senovinius piešinius olose.

Pasirodo, kad kokių nors jutimo organų deprivacija (tyčinis atsisakymas) sukelia transo būkę. Tad uoloje, visiškoje tamsoje tik neregys jausis taip pat. Tačiau kiti – pradeda haliucionuoti. Prasideda tai nuo šviesos taškų. Tuo paaiškinama, kad piešiniai savoje tekstūroje pagrinde taškuoti. Kiti sutapimai, pastebėjimai tik papildo šį požiūrio tašką, jog tai vizijos būnant pakeistoje sąmonės būklėje.

Tyrimo autorius teigia, kad piešiniuose, pavaizduoti, pusžmogiai (pusiau gyvūnas, pusiau žmogus) ir kitos mistinės būtybės, nupieštos prieš daugiau, nei 32000 metų – yra vizija transo būklėje. T.y. tie piešiniai – pirmieji vaizduoja tai, ko nebuvo „realybėje“. Tačiau jie pažymi pirmuosius ezoterinius potyrius. To nėra, tačiau tai mato visi praktikuojantys.

Lyg dešimčių tūkstančių metų raginimas nenumoti ranka į neįprastus suvokimus.

O smalsuoliams siūlau atlikti vieną eksperimentą:

Tamsos panaudojimas suvokimui keisti

Idėja: reikia višiškos tamsos, prieblanda netinka. Miesto šamanams tam puikiai tinka vonia, vakare, kai namiškių nėra Sustabdome dialogą, arba atsipalaiduoti tiek, kad būtų tingu apie ką nors galvoti. Minčių nėra arba jos laisvai maišosi, negalvojant apie ką nors konkrečiai. Kam lengviau atsipalaiduoti su muzika – ausinukas su kokia relaxine muzika ir plaukt muzikos ritme. Galima stovėti ar judėti į taktą.

Po kurio laiko suvokimas pradeda keistis. Gali būti matymo blyksnių tamsoje. Pvz. galima pamatyti vonią kaip šviesią dėmę. Pajudinkite rankas – galbūt pamatysite šviečiančius rankų kontūrus. Taip pat galima pamatyti ryškias blyksinčias dėmes.

Yra pavojingas momentas: galimas sumišimas nuo to, kad suvokimas pradėjo keistis. Tada iškrentama iš tos būsenos, ar iš muzikos tėkmės ir pradedama svarstyti kas vyksta, t.y. grįžtama nuo ko pradėta. Arba galima stengtis keisti suvokimą. Rezultatas tas pat – grįžimas. Mintis ta, kad neverta dėti kokių tai pastangų, kad keisti suvokimą, pokytis turi vykti savaime.

Jei sumišimas vis tik prasidėjo. Ramiai pralaukite šį momentą. Nesiblaškykite. O vėliau galima švelniai tęsti panirimo į tamsą procesą.

Po kurio laiko patalpa dings. Būsite lyg pakabintas ant kažkokios stygos. Vėliau pamiršite koks jūsų vardas ir kaip čia atsidūrėte. O pabaigoje įvyks visiškas savęs ištirpinimas tamsoje.

Grįžimas. Grįžti iš tos būklės reikia taip pat švelniai, palaipsniui. Kažkas stumia jus iš tamsos. Ramiai išplaukite aukštyn į normalią būklę. Išeikite iš vonios. Nejungiant šviesos (jei su ausinuku – išjunkite jį) tiesiog ramiai pasėdėkite kurį laiką.

Pokštas. Jei po eksperimento prisėsit pažiūrėti muzikinių klipų per tv su išjungta šviesa (galima net ir be garso), tai pradėsite pastoviai lyg krist į tuštumą ir kažkur plaukt. Tuštuma įsiurbs.

Saugumo technika. Apie parą galimi atminties praradimai, o apie tris dienas – išsiblaškiusi būsena. Trūkstant energijos bus nesveikumo jausmas organizme (lyg kas atsiklijavo). Gali tekt pasirgti.

Todėl saugumo technika svarbi: nekartokite panirimo, kol visai neatsistatysite pradinės būklės. Palaukite porą savaičių po to vėl galima tyrinėti tamsą.