Jei pažiūrėtume kuo remiasi įvairios gundymo metodikos, kaip Pickup, Stervų mokyklos ir panašūs nesusipratimai, taps aišku, kad šios technikos paremtos vieno ir to paties dalyko imitacija. Šių technikų efektyvumas paremtas tuo, kad imituojamos tikrai svarbios bet kurio partnerio savybės. Šių technikų žlugimas paremtas tuo, kad bet kokia imitacija savo tikroviškumą išlaiko neilgai.
Proto sapnas
Yra tik viena pastovi, veikianti ir universali gundymo technika. Ji sudėtinga ir tuo pačiu paprasta. Sudėtinga, nes reikalauja nemažų pastangų. Paprasta, nes lengva ja naudotis. Pagrindinės kañčios ir kankinimaisi meilės santykiuose, atsiranda dėl abejonių. Pademonstruoti aktyvumą ar pasyvumą? Parodyti aistrą ar šaltumą? Įsižeisti ar atsiprašyti? Užsispirti ar nusileisti? Įsimylėjęs žmogus visada svajoja (ypač jei tas žmogus - moteris), klausia draugių patarimų, varto patarimų knygutes ir internetą. O draugės visos kalba skirtingai. Viena sako "Žinoma paskambink jam, antraip jis pagalvos, kad nesusidomėjo tavimi, vyrai tokie nepasitikintys". Kita sako: "Neskambink jokiu būdu, nebūk įkyri, tai atšaldo vyrus". Trečia sako: "Paskambink ir iš kart padėk ragelį, jei perskambins - vadinasi susidomėjęs". Ir įsimylėjusią apima panika. Neskambinti? Nebūti įkyria? O jei jis neįsitikinęs? Padėti ragelį? O jei neperskambins? Kaip patikrinti kodėl? Nepanoro, susigėdo, intriguoja ar tiesiog nepastebėjo? Koks siaubas! Toks pat pliuralizmas ir pas knygučių autorius. Vieni sako, kad vyrai myli kales, kiti sako, kad vyrai kales per kilometrą apeina, na bet ir su pačia kalės savoka visiška netvarka. Kaip gi čia ne panikuoti?
Kai santykiuose kas nors ne taip, kančia atsiranda iš tų pačių abejonių. Ką tai reiškia? Kas dėl to kaltas? Priežastis neteisingame elgesy ar tai jau pabaiga? O koks turėtų būti teisingas elgesys? Ir jei staiga išaiškės, kad santykiai dar turėjo šansą, bet jis buvo prarastas dėl neteisingo elgesio? Kiekvienas, kas buvo įsimylėjęs, žino šias kančias. Jei galėtume iš anksto žinoti kaip teisingai elgtis ir neabejoti tuo - 99% meilės kančių išnyktų. Tačiau meilės karštinės būklėje vienareikšmiškai vertinti situaciją neįmanoma. Įvertinti viską iš racionalaus požiūrio taško galima tik tada, kai karštinė praėjo. Tada ir tampa akivaizdus atsakymas į klausimą "kaip reikėjo elgtis". Tačiau tada tai jau nesvarbu, įdomu tik filosofiniu požiūriu.
Praktinė rekomendacija (ta pati universalioji ir veikianti technika) sudaryta iš dviejų dalių. Visų pirma, reikia elgtis taip, kaip liepia širdis. Antra - su širdimi būtina susitarti. Būtent abi dalys sutartinai gali parūpinti norimą efektą. Tačiau įsimylėję žmonės (ypač moterys) dažnai elgiasi neteisingai. Visų pirma jos elgiasi ne taip, kaip liepia širdis, o atvirkščiai, lyg jų širdis - pavydi varžovė. Jų širdis pradeda inkšti, jos jaučia dideles kančias ir galų gale, padaro kelis metimus širdies pastūmėtus, kas galutinai santykius atvedą į akligatvį, nes su širdimi jos nedraugauja. Po tokios patirties moterys priima tvirtą sprendimą niekad neklausyti savo širdies ir elgtis tik racionaliai. Bet ateina naujas įsimylėjimas ir vėl atima protą. Tai panašu į pasaką, kai sūnus ėjo saugoti obuolių lauko nuo Laimės (жар-птица (rus.k.) paukščio, bet kas kart pramiegodavo tą momentą, kai jis atskrisdavo. Laimės paukštis nepradės lesti obuolių, kol nepripūs miego miglos sargams. Štai kodėl viltis savo racionalumu neverta. Geriau susitarti su širdimi.
Sutartis su širdimi
Susitarti su savo širdimi verta ne tada, kai jau kažką aistringai pamilote, o iš anksto. Įsimylėjimas ateina ne į tuščią vietą, o įsipaišo į tą matricą, kuri egzistuoja, priimdama jos formą. Net jei žmogus neieško įsimylėjimo specialiai, jis vis vien paišo širdyje meilės santykių schemą, santykių, kokių norėtų. Šios schemos gali būti tvirtos ir tada būtinai atneš nelaimingą meilę. Šia prasme teisus buvo viduramžių alchemikas, pasakęs "Širdis - indas meilei, kaip pilvas indas vaikui, o ąsotis indas vynui. Purviname ąsotyje - prastas vynas, purviname pilve prastas vaikas, purvinoje širdyje - prasta meilė". Meilės nereiktų laikyti nuostabia vien tik dėl to, kad tai meilė, nes ji įgyja šeimininkų nuodėmes. Vertėtų iš anksto apvalyti savo širdį nuo tų skaudulių, kurie gali būsimą įsimylėjimą padaryti bjauriu ir nelaimingu.
Švari širdis nenori nieko pavergti. Kad pamatyti ir išrauti šias piktžoles iš savosios širdies, reikia būti nuoširdžiu su savimi. Jums gali atrodyti, kad norite patys mylėti ir rūpintis, tačiau iš tikro neatmestina, kad norite garbinimo ir sutinkate už tai mokėti. Verta sąžiningai sau pasakyti, kad už meilę jūs norite pilnon ir absoliučion nuosavybėn žmogaus sielos. Su sielomis gi reikalai tokie. Siela laisva ir priklauso ne jums, jums laikinai patikėta tik viena siela - jūsų pačių, disponuokite ja, o svetima siela turi savo likimą. Galbūt, tas likimas susikirs su jūsiškiu ir žmogus ilgam taps jūsų partneriu, o galbūt jo visai kitas kelias, kuris skiriasi nuo jūsų. Su tuo nieko negalime padaryti, kaip ir su kitais gamtos dėsniais, tarkim dienos ir nakties kaita. Beprasmiška protestuoti. Tai niekaip nepriklauso nuo jūsų traukos, jūsų trauka gali turėti tūkstančius priežasčių ir nuosavų užduočių, niekaip nesusijusių su kito žmogaus likimu. Sielų susijungimas priklauso nuo naudos, kurią jūs galite įnešti tai sielai. Įvertinti ir suprasti tikrai žmogui neduota, galima tik numanyti. To nauda tai ne rūpestis ar švelnumas, visa tai dalykai per daug fiziniai ir nesvarbūs sielai. Nauda - tai tos globalios aplinkybės, kurios su jumis atsiras jo gyvenime, jo likime. Jei tai į naudą jo sielai, jis gali būti jūsų partneriu. Tačiau manyti, kad jūs jo sielai turite naudos - kvaila. Ir dar kvailiau laikytis žmogaus lyg jis būtų jūsų grobis, o ne laisva siela. Geriau pamėginti suprasti ir pamatyti tai, kas tikrai domina jį gyvenime ir kokiu būdu jūs įsipaišote jo interesuose. Nereikia savęs apgaudinėti. Jei jūs į tą gyvenimą įsipaišote prastai, jei santykiai su jumis ryškiai griauna jo gyvenimo planus - nieko neišeis. Būtent tokį požiūrį į meilę: neegoistišką, dėmesingą, geranorišką ir nuolankų, galima laikyti sutartimi su sava širdimi. Jei jūs susitarėte su širdimi, jums daugiau nereikia apsimetinėti ir galima elgtis su partneriu nuoširdžiai, sakant jam viską ko norisi. Per daug nepasakysite, niekuo partnerio neatbaidysite ir nenuvilsite.
Jei išsinagrinėti, tai visos gundymo technikos ir vadovai imituoja būtent tai. Žmogui uždrausta būti įkyriu, pretenzingu ir įžeidžiu. Jį mokina mažiau kalbėti apie save ir kuo daugiau apie partnerį, parodant maksimalų susidomėjimą ir džiaugsmą dėl bendravimo. Jį verčia vaidinti optimizmą ir humoro jausmą, kurie būna tik pas stiprius, stabilius ir populiarius žmones. Visa tai labai sunku imituoti, kai realybėje žmogus nelaimingas, priklausomas, niekuo nesusidomėjęs, įkyrus, nekantrus, nepasitikintis savimi, savymila ir pavydus. Manipuliacijos jam tampa tikra kančia. Ir galiausiai vistiek nesigauna. Jeigu imitacijos vis tik pavyksta, tai fone kitų prasčiau atrodančių žmonių jis gali atrodyti ryškiai. Jis iš vienos pusės įsimylėjęs, o iš kitos niekaip nespaudžia, neriboja laisvės ir leidžia pastoviai rastis atsakomai traukai. Vienu žodžiu jis atrodo kaip asmenybė, kurią reikia saugoti. Kitas klausimas kuriam laikui tokio imitatavimo užteks ir kaip greitai šypsena išnyks nuo jo veido. Jei skirtumas tarp to ką jis vaidina ir kuo jis yra iš tikro didelis - tai įvyks greitai.
"Marina Komisarova
"Egoist generation" 2008
Vertė Nezinau © 2011-01-27
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą